GIEDRĖ SKUPIENĖ

Nepasitikėjimas yra natūralus – jis saugo nuo pavojų, padeda išlikti kritiškiems, apsisaugoti nuo manipuliacijų. Tačiau kai jis tampa nuolatine būsena, žmogus pradeda „vyniotis į kokoną“. Psichologijoje tai vadinama gynybiniu mechanizmu. Nepasitikėjimo kokonas atrodo patogus ir saugus, bet iš tiesų tai – kalėjimas.

Socialiniai tinklai ir reklamos kuria iliuziją, kad tobulas gyvenimas yra pasiekiamas, jei tik pakankamai stengsimės. Tačiau psichologai pastebi priešingą reiškinį – tobulumo siekis ne išlaisvina, o įkalina. Tobulumo siekis tampa užburtu ratu, kuriame pasiekimai atneša ne džiaugsmą, o tik dar aukštesnį kartelės pakėlimą. Kaip išsivaduoti iš perfekcionizmo? Kodėl neverta būti tobulai?

Žmonės, užstrigę savo tiesoje, dažnai gyvena tarsi uždaroje erdvėje, kurioje nebelieka vietos kitokiai nuomonei, patirčiai ar požiūriui. Jie ima matyti tik tai, kas patvirtina jų įsitikinimus, o visa kita – atmeta. Tai psichologijoje vadinama patvirtinimo šališkumu: mes renkamės informaciją, kuri sutampa su mūsų pasaulėžiūra, ir nesąmoningai ignoruojame tai, kas ją kvestionuoja.

Kodėl svarbu skirti ramaus laiko sau ir refleksijai? Keturios geros priežastys ir reflektuoti padedantys klausimai Giedrės Skupienės naujausiame straipsnyje "Refleksija: laikas sau ir su savimi".

Daugelis žmonių draugystę įsivaizduoja kaip dalijimąsi džiaugsmais ir rūpesčiais, juoką, paslaptis ir ilgus vakarus su pokalbiais iki paryčių. Tai išties svarbūs momentai, kurie stiprina ryšį tarp žmonių. Tačiau tikra, brandi draugystė turi dar vieną, gilesnį lygmenį.

Kad gerai vadovautumėte nežinomybės sąlygomis, jums nereikia tobulos ateities vizijos – jums reikia gebėjimo užduoti tinkamus klausimus. Atsakymų į juos paieška padės pamatyti klaidingas prielaidas, atrasti sunkiau matomas galimybes, o svarbiausia - padės sutelkti dėmesį į tai, ką galite įtakoti šiuo metu.

Komandos formavimo mokymai dažnai siejami su žaidimais, iššūkiais ar užduotimis, kurios turi padėti kolegoms geriau pažinti vieniems kitus, pagerinti bendradarbiavimą, įveikti konfliktus ar tiesiog praleisti laiką kartu. Visa tai svarbu. Bet dažnai to neužtenka.

Kai gyvename nuolat žvilgčiodami į kitus, nemokame džiaugtis tuo, ką turime. Kaip nesilyginti su kitais arba su kuo verta lygintis?

Su Kovo 8-aja! Kovo 8-osios proga verta drauge pasidžiaugti ir kalbėti apie tai, kaip keičiasi moterų lyderystės samprata ir kaip ši...

Kas yra optimizmas? Svarbu suprasti, kad optimizmas yra ne rožinių akinių užsidėjimas ar saviapgaulė.

Nuolatinis nerimavimas dėl to, ko negalime pakeisti, gali išsekinti ir gadinti gyvenimo kokybę. Tad kaip išmokti neįsitraukti į tai, ko nega

Tyrimai teigia, kad veiksmingiausias yra požiūris „DI ir EQ“ - dirbtinis intelektas IR Emocinė branda.

Žmonės išgyvena emociškai sudėtingą, krizinį laikotarpį namuose ir darbe. Nemotyvuoti. Perdegę. Išsekę. Atsiriboję. Kodėl vadovams blogiau?

Pozityvumo nauda: daugybė studijų įrodė, kad pozityvus požiūris į gyvenimą koreliuoja su geresne psichologine ir fizine savijauta ir netgi gali pailginti mūsų gyvenimo trukmę. Pozityvus žmogus į savo gyvenimą žiūri kaip į kupiną galimybių. Toks požiūris natūraliai skatina gyventi taip, kad matydami galimybes kurtumėme naujus įgūdžius, kurtumėme savo gyvenimą.

Kaip susirasti draugų? - svarbus klausimas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Jis aktualus bet kuriame amžiuje, nes draugų, tikrų draugų, turėjimas yra labai svarbus kiekvieno žmogaus gerai emocinei savijautai ir daug pasako apie patį žmogų.

Tyrimais įrodyta, kad daugiau nei 70% sėkmės galutiniam rezultatui pasiekti lemia emocinis intelektas/emocinė branda (EQ). Žinios yra svarbu, tačiau pagrindinės EQ kompetencijų grupės - savęs pažinimas ir savęs valdymas bei kitų žmonių pažinimas ir santykių su kitais valdymas, turi lemiamą įtaką žmogaus efektyvumui, sveikatai, santykių kokybei, sprendimų priėmimui bei bendrai gyvenimo kokybei.

Rašyti dienoraštį mane skatino vaikystėje. Tai daryti suaugusiame amžiuje gali atrodyti keista. Tačiau yra daugybė tyrimų įrodančių, kad minčių užrašymas po sunkios dienos padeda pažvelgti į tai kas vyko iš šalies, įsigilinti į save, savo vaikus, įvykius, emocijas ir sprendimus. Tad čia aprašomos 5 priežastys rašyti dienoraštį.

Kai Alisa iš Stebuklų šalies paklausė Katino kurį kelią rinktis, šis paklausė: - O kur tu nori nueiti? - Aš nežinau, - atsakė Alisa. - Tada nesvarbu kuriuo keliu eiti.