Kodėl neverta būti tobulai? (Galioja ir vyrams)

Giedre Skupiene
prieš 13 minučių
3 min. skaitymo

Šiuolaikinis pasaulis nuolat ragina mus būti geresnėmis, greitesnėmis, gražesnėmis, produktyvesnėmis. Socialiniai tinklai ir reklamos kuria iliuziją, kad tobulas gyvenimas yra pasiekiamas, jei tik pakankamai stengsimės. Tačiau psichologai pastebi priešingą reiškinį – tobulumo siekis ne išlaisvina, o įkalina.

Tobulumas tampa tarsi narvas, kuriame visada esi „beveik“, bet niekada – „pakankamai“. O iš tikrųjų, tik leisdamos sau būti netobulos, tampame gyvos, tikros ir vidumi stiprios. Tad pasigilinkime plačiau, kodėl neverta būti tobulai?

Tobulumas – tai iliuzija

Tobulumo sąvoka neturi realaus atitikmens. Ji kinta priklausomai nuo kultūros, laiko ir asmeninių vertybių. Tai, kas vienam atrodo idealu, kitam gali būti klaida, nesąmonė.

Perfekcionizmas dažnai kyla iš baimės būti atstumtai arba įsitikinimo, kad meilės reikia nusipelnyti. Tokiu būdu žmogus nebeieško vidinio augimo, o tik siekia patvirtinimo, pripažinimo iš aplinkos.

Psichologė Brené Brown sako: „Perfekcionizmas nėra savęs tobulinimas. Tai – bandymas gauti pritarimą.“

Tobulumo siekis sekina ir žaloja

Perfekcionistinės mintys skamba maždaug taip:

„Jei nebus tobula, neverta pradėti.“
„Negaliu suklysti, nes atrodysiu silpna.“
„Kiti sugeba geriau – turiu pasitempti.“

Tokie įsitikinimai ilgainiui sukelia:

chronišką nerimą ir stresą,
prokrastinaciją (kai darbas atidėliojamas iš baimės suklysti),
savivertės svyravimus arba žemą savivertę,
perdegimą ir emocinį išsekimą.

Tobulumo siekis tampa užburtu ratu, kuriame pasiekimai atneša ne džiaugsmą, o tik dar aukštesnį kartelės pakėlimą.

Netobulumas – žmogiškumo ženklas. Arba kodėl neverta būti tobulai?

Klaidos ir nesėkmės nėra mūsų silpnumo įrodymai – jos yra mūsų žmogiškumo dalis. Tik per klaidas mes mokomės, tampame empatiškesni, išmintingesni ir kūrybiškesni.

Priimdamos savo netobulumą, mes sakome sau: „Aš verta meilės ir pagarbos net tada, kai klystu.“

Žmonės, gebantys būti švelnūs sau, be savigraužos ir kaltės, pasiekia daugiau, nei perfekcionistai.

Kaip išsivaduoti iš perfekcionizmo?

Tobulumo siekis formuojasi metų metus, todėl nuo jo išsivaduojant reikia laiko ir kantrybės.

Štai keli praktiniai būdai, paremti psichologiniais principais:

1. Pastebėk savo perfekcionistinį balsą

Pirmas žingsnis – atpažinti, kada mintys reikalauja tobulumo. Pavyzdžiui: „Turiu viską padaryti be klaidų.“ Pakeisk į „Padarysiu kuo geriau, kiek galiu šiuo metu“. Šis sąmoningumas padeda atskirti realų siekį nuo vidinės kritikos ir klaidos baimės.

2. Pradėk nuo „pakankamai gerai“

Leisk sau daryti dalykus ne tobulai, o tiesiog pakankamai gerai. Pvz., išsiųsk el. laišką, net jei sakinys neatrodo „tobulas“, ar išeik į susitikimą, net jei plaukai ne idealiai sutvarkyti.

Tai lavina psichologinį lankstumą ir mažina nerimą.

3. Praktikuok savęs atjautą

Kai suklysti, nebausk savęs ir nekalk prie sienos. Užuot sakydama „Kaip galėjau taip padaryti?“, „Kokia esu netikusi“, pabandyk „Klaidos yra žmogaus dalis. Ko galiu iš to pasimokyti?“ Moksliniai tyrimai rodo, kad savęs atjauta, empatija sau, stiprina emocinį atsparumą.

4. Ribok palyginimus

Socialiniai tinklai maitina netikrą tobulumo įvaizdį. Palyginimai su kitais kelia nuolatinį nepasitenkinimą savimi. Primink sau: „Matau tik kitų išorę, bet nežinau jų vidinio gyvenimo.“ “Matau gabalėlį kitų retušuoto gyvenimo, bet nežinau koks jis yra iš tikrųjų.” Ir gyvenk savo gyvenimą kurdama tai, ką pasirenki.

5. Leisk sau ilsėtis

Perfekcionistai dažnai ilsisi tik „kai viskas padaryta“ – bet tas momentas beveik niekada neateina. Poilsis yra ne tinginystė, o būtina psichikos higienos dalis, investicija į savo darbingumą ir sveikatą. Įtrauk poilsį į savo planą kaip privalomą užduotį.

6. Mokykis iš nesėkmių

Kiekvieną klaidą gali paversti augimo galimybe. Užduok sau klausimus:

Ko ši patirtis mane išmokė?
Ką galiu kitą kartą daryti kitaip?
Ką ši situacija man sako apie mano įpročius, ribas?

Tobulumo siekis – tai gražiai įpakuota baimė nebūti pakankamai gera. Bet gyvenimas tampa daug šviesesnis, kai leidžiame sau būti savimi, o ne idealiais projektais.

Leisk sau klysti, ilsėtis, keistis ir augti. Nes būtent netobulume slypi tikrumas, galimybės atrasti, šiluma ir gyvenimo pilnatvė.