Refleksija: laikas sau ir su savimi
- Giedre Skupiene
- prieš 7 minutes
- 4 min. skaitymo

Kiek gerai jaučiatės pasilikę vieni su savimi? Ilsitės ir mėgaujatės? Kyla kūrybinių idėjų? Jums įdomu? Susidėlioja mintys ir rimsta emocijos? O gal užgriūna vienišumo, nereikalingumo, nejaukumo, kaltės jausmai, kuriuos bandote užgožti socialiniais tinklais, televizoriumi, kompiuteriniais žaidimais ir visomis kitomis priemonėmis, kad tik nereikėtų pasilikti vienumoje su savimi?
Kad ir koks jūsų atsakymas yra dabar, kviečiu pažvelgti į laiką su savimi naujai, išskleidžiant to prasmę ir vertę asmenybės augimui bei prasmingam gyvenimui. Tam rekomenduoju pasitelkti pasivaikščiojimus gamtoje, dienoraščio rašymą, gilų sąmoningą kvėpavimą ar meditaciją, skaitmeninę detoksikaciją be ekranų ir socialinių tinklų, na ir refleksiją.
Kodėl svarbu skirti ramaus laiko sau ir refleksijai?
Pirmiausia, dėl Streso valdymo. Kokybiškas laikas, skirtas sau, padeda atsipalaiduoti ir sugrįžti į pusiausvyrą. Žinome, jog meditacija, pasivaikščiojimas gamtoje, aplinkos tvarkymas neskubant, ar tiesiog ramus laikas su savimi darant tai, kas mums patinka, ramina, leidžia pasikrauti energijos ir pozityvumo.
Antra, dėl Savęs supratimo ir savo emocijų pažinimo: refleksija padeda geriau suprasti savo mintis, jausmus ir elgesį. Stabtelėję analizei ir įsivardinimui, lengviau pastebime pasikartojimus, mąstymo, reagavimo ir veikimo įpročius. Dalis jų padeda, o dalis kenkia, griauna arba įstumia į pasikartojančių situacijų ciklą. Tai leidžia atpažinti savo stipriąsias ir tobulintinas puses, taip pat suvokti, kas iš tikrųjų svarbu. Tai leidžia išlaisvinti sunkias emocijas, tokias kaip pyktis ar liūdesys, ir priartėti prie vidinės pusiausvyros. Išmokdami įsivardinti ką jaučiame ir ką mūsų patiriamos emocijos mums sako, auginame savo emocinę brandą, įgundame emocijas naudoti kaip vertingą nuorodų šaltinį. Tuomet emocijos ne griauna, o suteikia įžvalgų veikti situacijose, kurti ir gerinti santykius. Suprasdami save geriau, galime geriau suprasti kitus ir sklandžiau bendrauti, bendradarbiauti. Tampa lengviau suformuluoti ir įgarsinti savo mintis, vertinimus, pasiūlymus bei išklausyti kito žmogaus nuomonę.
Klausimai, kurie padeda geriau suprasti savo emocijas:
Ką jaučiu dabar? Kas sukėlė šią emociją?
Kaip reaguoju į šią emociją? Jos vengiu, išreiškiu ar slopinu?
Kada esu taip jautęsis anksčiau? Kaip dažnai tai patiriu?
Kokios mintys sukasi mano galvoje? Kaip šios mintys susijusios su mano patiriamomis emocijomis?
Kas galėtų padėti man jaustis geriau ar labiau subalansuotai?
Kokia gilesnė priežastis slypi už šios emocijos? Kaip šis jausmas galėtų būti susijęs su praeities patirtimi ar nepatenkintais poreikiais?
Kur jaučiu šią emociją savo kūne? Atkreipkite dėmesį į bet kokius fizinius pojūčius, kurie lydi jūsų jausmus.
Kaip apibūdinčiau šią emociją kitam žmogui?
Ko galiu išmokti iš šios emocijos? Kokia joje yra žinutė ar įžvalga, kurią galiu pasiimti iš šios patirties?
Trečia, pasiekimų įsivardinimas: refleksija padeda pamatyti ir įvertinti ką jau pasiekėme, išmokome, išsprendėme, pakeitėme, kas pavyko. Taip “užskaitome” savo pasiekimus, pasidžiaugiame ir užtvirtiname nueitą kelią. Šis reguliariai atliekamas veiksmas tampa pamatu tolesniems pasiekimams ir vidinės motyvacijos kuru bei prisideda prie bendro gerovės jausmo. Tai pagerina fizinę, mentalinę ir emocinę sveikatą, didina pasitenkinimą gyvenimu bei savimi. Taip mes kuriame santykį su savimi - vieninteliu žmogumi, nuo kurio nepabėgsime ir vieninteliu žmogumi, kurį galime keisti ir kurti.
Klausimai, kurie padeda įsivardinti savo nueitą kelią:
Kokius savo tikslus (ar uždavinius) skirtingose gyvenimo sferose jau pasiekiau? Kaip jaučiuosi dėl to?
Ko vis dar siekiu?
Kokius pastarojo laikotarpio iššūkius įveikiau?
Ko naujo išmokau?
Ką darau kitaip nei anksčiau?
Kuo šiandieninis aš skiriasi nuo vakarykščio aš?

Ketvirta, Sprendimų priėmimas ir Savo tikslų nustatymas: mes dažnai siekiame svetimų tikslų, kitų įvertinimo ir statuso atributų. Aplinka nuo mažumės mums diegia, kas yra visuotinai svarbu, kas yra sėkmės ir laimės garantas. Tačiau gali būti, kad mums reikia visai kitų dalykų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl kartais daug pasiekę, išoriškai sėkmingi žmonės privačiai įvardija, kad laimės visa tai jiems neatnešė ir jų nedžiugina.
Todėl būtina rasti laiko apmąstymams ir tikslų, svajonių bei prioritetų išsigryninimui: kokie yra Mano siekiai, o kokie - tik primesti aplinkos. „Darau, nes matau prasmę ir tiesiog negaliu nedaryti“ - yra geriausias bet kokių veiklų motyvas. Stabtelėdami, žvelgdami iš šalies ir analizuodami savo patirtį pamatome anksčiau nepastebėtas galimybes bei neįvertintas rizikas.
Refleksija gali padėti geriau apsvarstyti situacijas ir priimti geresnius sprendimus, suprasti, ką galėtume daryti kitaip. Gali padėti susidaryti aiškesnį planą kaip pasiekti norimus rezultatus, kur daugiau skirti dėmesio, o ko atsisakyti, ir nuo ko pradėti pirmiausia. Apjungdami prasmingus tikslus, prioritetus ir veiksmus su atkaklia vidine motyvacija, džiaugsimės didesniais pasiekimais ir greičiau.
Klausimai, kurie padeda išsigryninti Savo naujus tikslus:
Kas man svarbu, o ko galėčiau atsisakyti?
Ką darydamas jaučiu energijos antplūdį ar džiaugsmą?
Ką labai norėčiau nuveikti, pakeisti, išbandyti, bet vis atidėlioju?
Kas padėjo man pasiekti ankstesnius tikslus, o kas trukdė?
Ko išmokau iš šios patirties?
Kas šiame procese ar situacijoje man tiko, o ką galėčiau patobulinti?
Kokius tikslus noriu pasiekti ateityje ir nuo ko pradėsiu?
Galiausiai, refleksija ir laikas sau skatina kūrybiškumą. Nustojus suktis skubos ir lėkimo rate, “perkrovus” smegenis, ateina sprendimai, įžvalgos, impulsai išreikšti save. Ramioje aplinkoje atsiranda kūrybinis įkvėpimas ir erdvės naujoms idėjoms, tuomet mums natūraliai kyla minčių ir būdų jas realizuoti.
Gero pasibuvimo su savimi, pažįstant save, tobulinant, keičiant tai, ką patys pasirinkome, siekiant to, kas prasminga, bei atskleidžiant savo talentus savo ir kitų džiaugsmui.
Komentarai