Dažnai mūsų savijauta priklauso nuo to, ar matome stiklinę pusiau pilną, ar pusiau tuščią. Jei emocinių ir energijos rezervų stiklinė pusiau tuščia, tuomet net patys artimiausi, mylimiausi, svarbiausi žmonės ar jų poelgiai pradeda erzinti. Kuo mažiau turime jėgų, tuo mažesnio dirgiklio reikia, kad išeitumėme iš pusiausvyros. Jei esame pavargusios, nusiminusios, neišsimiegojusios, išgyvename didelį stresą, tai, kas įprastai galbūt liktų net nepastebėta ar bent jau tikrai neišmuštų iš vėžių, dabar visiškai išveda iš pusiausvyros ir mes pradedame elgtis, kalbėti taip, kad paskui nežinome kaip atitaisyti tai, kiek priskaldėme malkų.
Taigi, kai jaučiatės suirzusi ir pervargusi, prisiminkite bent kažkuriuos iš šių 15 dalykų, kurie padeda sumažinti įtampą, ir taikykite savo gyvenime tam, kad nereikėtų gailėtis dėl to, ką pasakėte ar padarėte, atsitiestumėte, atsigautumėte ir vėl su šypsena veide eitumėte per gyvenimą.
1. Sportuokite. Bet kokia fizinė veikla išlaisvina smegenyse endorfinus, kurie yra puikus streso priešnuodis. Veikla gali būti pati įvairiausia, kuri jums teikia malonumą: pasivaikščioti, pabėgioti, energingai išplauti grindis, pašokti. Vos tik jaučiate augantį stresą, užsiimkite veikla, kuri būtų maloni ir verstų išprakaituoti. Tai taip pat padės geriau miegoti.
2. Paskambinkite draugei. Kartais mums reikia tiesiog su kuo nors pakalbėti, išsipasakoti, pasiguosti. Gera, išmintinga draugė gali būti labai gera klausytoja, kuri ne tik išgirs, bet ir parodys situaciją iš kitos perspektyvos, galbūt padės suprasti, kad iš musės darote dramblį. Jei tokios draugės neturite arba nenorite jos apkrauti, raskite psichologę, kuria pasitikite ir susitikite pakalbėti su ja.
3. Panaudokite susikaupusią negatyvią energiją darbui nudirbti. Kartais, kai ant mūsų pečių guli grėsminga problema, kurios negalime greitai išspręsti, susikaupusią nervingą energiją galime nukreipti prasmingam darbui nudirbti. Sutvarkykite sujauktas spintos lentynas, iššluokite kiemą arba išravėkite gėlyną. Taip jūs nuveiksite prasmingą darbą vietoje to, kad bejėgiškai sėdėtumėte ir kurtumėte baisiausius scenarijus.
4. Melskitės ar medituokite. Raskite sau priimtinas maldas arba meditavimo technikas, kurios padėtų atkurti balansą širdyje, emocijose ir mintyse. Tai tarsi tylus pasikalbėjimas su tuo, kuris girdi, supranta, palaiko ir rūpinasi. Kelios minutės maldos iš širdies kasdien kuria stebuklus ir nuskaidrina protą ir emocijas, padeda išlaikyti pusiausvyrą.
5. Pagulėkite vonioje. Vanduo turi stiprų terapinį atpalaiduojantį poveikį. Net jei galvojate, kad neturite laiko, prisipilkite vonią šilto vandens, įsilašinkite patinkančio eterinio aliejaus, įberkite saujelę druskos ir leiskite sau atsipalaiduoti. Jei niekaip negalite išmesti iš galvos ilgo dar laukiančių darbų ir atsakomybių sąrašo, pasiimkite į vonią žurnalą arba knygą. Taip leisite įsitempusioms emocijoms ir protui nurimti, persijungti, pailsėti. Vanduo nuplauna nuovargį ir įtampą.
6. Sudalinkite darbą gabalėliais. Kaip valgome dramblį? Gabalėlį po gabalėlio. Kai atrodo, kad darbas neįveikiamai didelis, sudalinkite jį į mažas užduotis ir sudėliokite prioriteto tvarka. Tuomet imkitės pirmu punktu pažymėto mažo darbo taip, tarsi kiti neegzistuotų.
7. Pakeiskite aplinką. Kartais pasiekiame tokią ribą, kaip būtinai reikia išeiti įkvėpti gryno oro viduryje įtemptos skubotos dienos. Atsistokite nuo savo darbo stalo ir išeikite greitam pasivaikščiojimui aplink pastatą arba įsisodinkite vaikus į mašiną ir išvažiuokite tiesiog pasivažinėti. Dažnai viskas, ko reikia – tai pakeisti dekoracijas ir gyvenimas stoja į vėžes.
8. Atsiremkite į partnerį. Kai jaučiate, kad artėjate prie savo galimybių ribos, pasidalinkite savo rūpesčiais ir iššūkiais su partneriu. Dar geriau, padarykite tai gerokai anksčiau, nei riba pasiekta. Kartu jūs galite pasitarti, rasti geresnius sprendimus, pasidalinti užduotis ir darbus, pašalinti kažkuriuos rūpesčius iš gyvenimo.
9. Juokitės. Tai vaistas, kuris nieko nekainuoja. Kartais mes jaučiamės pervargusios tiesiog todėl, kad į save ir gyvenimo situacijas žiūrime pernelyg rimtai. Išmokite pamatyti šviesiąją situacijos pusę, ieškokite galimybių vietoje apribojimų, atraskite dėl ko galima nusišypsoti ar pakikenti ir gyvenimas prašviesės.
10. Užrašykite. Daugelis žmonių pradėję rašyti dienoraštį įsitikina, kad tai labai padeda įvardinti ir geriau suvokti savo jausmus ir mintis bei nukreipti juos pozityvia linkme. Įvardintų emocijų ir problemų intensyvumas sumažėja, situacija tampa aiškesnė, o kartu dažnai ateina ir sprendimai. Taip pat tai puiki saviraiškos galimybė.
11. Paklausykite muzikos. Tyrimai rodo, kad klausant klasikinės jums patinkančios muzikos bent 30 minučių per dieną, galime sureguliuoti savo širdies ritmą, nurimti, atsipalaiduoti. Atraskite ir sudarykite savo muzikos rinkinį, kuris padeda būtent jums nusiraminti ir atsipalaiduoti.
12. Paklauskite savęs: Ar tai, ką ruošiuosi pasakyti, padaryti padės? Tokio klausimo uždavimas sau padeda atsitraukti per žingsnį nuo situacijos ir pagalvoti, ką jūs iš tikrųjų darote. Ar tai padeda išspręsti situaciją, ar tik dar labiau įkaitina atmosferą? Ar tai padeda pasiekti man tai, kas yra svarbiausia? Kai mus pagauna situacija ir emocijos, mes elgiamės autopilotu, dažnai nespėdamos suvokti, kokios bus to elgesio ar žodžių pasekmės. Pauzė ir atsakymas sau į klausimą kas čia vyksta, padeda stabtelėti, sulėtinti tempą ir elgtis apgalvotai.
13. Kalbėkite labai tyliai. Tai viena šauniausių situacijos nuraminimo, sušvelninimo technikų. Dažniausiai, kai susierziname, supykstame, pradedame šaukti. Tačiau kai sąmoningai pradedame kalbėti beveik pašnibždomis, pradedame rimti pačios ir greta esantys suklūsta ir turi nors truputį nurimti, kad girdėtų, kodėl jūsų lūpos juda.
14. Paklauskite savęs: Ar man reikės dėl to vėliau atsiprašyti? Oi, įgėliau! Nežiūrint to, kad vaikai stebėdami jus pripažįstančią savo kaltę ir atsiprašančią mokosi to patys, tačiau niekada nėra malonu, kad padarėte kažką, dėl ko reikia atsiprašyti. Sugebėjimas pagauti akimirką dar prieš aštriems žodžiams nuslystant nuo lūpų, padeda išvengti tokių sudėtingų momentų. Čia padeda tempo sulėtinimas ir sąmoningumo situacijoje išlaikymas.
15. Rūpinkitės savimi. Paprastai mes pervargstame, suirztame ir prieiname emocinę ribą dėl to, kad neskiriame dėmesio prevencijai. O geriausia prevencija – pasirūpinti savimi. Reguliariai paspauskite „pauzę“ pašėlusiu tempu lekiančiame gyvenime tam, kad atsipalaiduotumėte, pajudėtumėte, pasidžiaugtumėte, nusišypsotumėte, atrastumėte. Tai labai svarbu, nors ir 10 minučių, bet kasdien.
Mes esame pačios brangiausios, ypatingiausios ir geriausios savo artimiesiems, ypač vaikams. Pervargti, suirzti gali bet kas. Svarbu kaip pasirūpinti savimi, kad tai nutiktų kaip įmanoma rečiau, ir nepridarytų žalos jums ir jūsų santykiams. Kai žinome būdus kaip užbėgti pervargimui už akių bei ką daryti, jei nespėjome laiku stabtelėti, galime daug lengviau sustabdyti pašėlusiu greičiu lekiančius darbus ir įsipareigojimus bei atkurti savo pusiausvyrą.
Straipsnis publikuotas "Mamos žurnalas" 2020 Nr.5
https://mamoszurnalas.lt/pavargusi-mama/