Žmogus gali turėti darbą, namus, užsiimti saviugda, būti finansiškai nepriklausomas, bet jei šalia nėra draugų – viskas tampa blankiau. Gyvenimas be draugystės panašus į filmą be garso takelio: siužetas vyksta, bet kažko trūksta, kad jis paliestų širdį. Pakalbėkim, kam reikalingi draugai?

Nepasitikėjimas yra natūralus – jis saugo nuo pavojų, padeda išlikti kritiškiems, apsisaugoti nuo manipuliacijų. Tačiau kai jis tampa nuolatine būsena, žmogus pradeda „vyniotis į kokoną“. Psichologijoje tai vadinama gynybiniu mechanizmu. Nepasitikėjimo kokonas atrodo patogus ir saugus, bet iš tiesų tai – kalėjimas.

Socialiniai tinklai ir reklamos kuria iliuziją, kad tobulas gyvenimas yra pasiekiamas, jei tik pakankamai stengsimės. Tačiau psichologai pastebi priešingą reiškinį – tobulumo siekis ne išlaisvina, o įkalina. Tobulumo siekis tampa užburtu ratu, kuriame pasiekimai atneša ne džiaugsmą, o tik dar aukštesnį kartelės pakėlimą. Kaip išsivaduoti iš perfekcionizmo? Kodėl neverta būti tobulai?