Kaip susirasti draugų? - svarbus klausimas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Jis aktualus bet kuriame amžiuje, nes draugų, tikrų draugų, turėjimas yra labai svarbus kiekvieno žmogaus gerai emocinei savijautai ir daug pasako apie patį žmogų. Visi žinome posakį: “parodyk kas tavo draugai, pasakysiu, kas esi tu pats.” Draugų turėjimas yra labai svarbus kiekvienam vaikui ir turi jo gyvenimui, savijautai bei savivertei didelį poveikį. Šįkart kalbėsime apie vaikus, bet tie patys patarimai puikiai tinka ir suaugusiems.
Klausimas kaip susirasti draugų gali būti labai baisus ir gąsdinantis vaikui, ypač, jei jis drovesnio būdo. Dažnam yra baisoka kaip reikės susirasti draugų pakeitus mokyklą, pradėjus lankyti naują būrelį. Juk ir mes, suaugusieji, nerimaujame kai ruošiamės dirbti naujame kolektyve, einame į renginį, kuriame nieko nepažįstame. Dažnam vaikui tokios situacijos yra dar baisesnės. Net jei mes, suaugusieji, vaikams sakome teisingus dalykus: „būk savimi“, „pakviesk vaiką pažaisti su tavimi“, „užkalbink tau patikusį vaiką“, tai gali būti labai sunku padaryti, nes vaikui neaišku – kaip?
Taigi, keli paprasti dalykai, kuriuos dažnas pamirštame, kurdami ir palaikydami draugiškus ryšius. Jie puikiai pagelbės jūsų vaikams susirasti draugų. Aptarkite juos su vaiku, leiskite pasitreniruoti su jumis ir palaikykite taikant gyvenime.
· Kreipkitės į žmogų vardu. Savo vardą kitam girdėti malonu, be to tai rodo, kad jūs skyrėte pastangų įsiminti jo(s) vardą, tas žmogus jums svarbus. Tai puiki pradžia kuriant draugystę. Kaip tai padaryti? Jei patinkančio žmogaus vardo vaikas nežino, pirmiausia galima paklausti: „Kuo tu vardu?“ O toliau stengtis vardą prisiminti ir į vaiką kreiptis vardu. Pavyzdžiui: „Labas, Adomai!“, „Gerai pasirodei/ perdavei kamuolį/ atsakei prie lentos, Adomai“, „Iki greito, Adomai“. Štai taip paprasta ir tai puikiai veikia! Kai sakote žmogaus vardą, jūs pranešate jam, kad: išskiriate jį iš minios, jis jums svarbus, jūs skiriate jam savo laiko stabtelėti ir pasisveikinti, pastebėti, o tai kiekvienam malonu. Kai pasakome žmogaus vardą, jis atkreipia į mus dėmesį, atsisuka, stabteli, pagauname jo žvilgsnį. O tai gali tapti labai puikia draugystės pradžia. Sakydami žmogaus vardą, mes taip pat sakome, kad norime jį/ją pažinti geriau, daugiau. Tuo pačiu mes parodome, kad esame draugiški. Kai kažkas yra draugiškas mums, mes jaučiame impulsą būti draugiškais tam žmogui. Taigi, tas žmogus įsimins jūsų vardą taip pat. Tai puikus pamatas tolesnei draugystei.
· Kitas labai vertingas dalykas kuriant draugystę – šypsena. Nuoširdi šypsena yra aiški žinia kitiems, kad esate draugiška(s). O su draugiškais žmonėmis kitiems visada maloniau bendrauti ir draugauti. Įdomu tai, kad šypsenoje dalyvauja labai daug veido raumenų. Šypsena siunčia mūsų smegenims signalą, kad mums smagu, mes jaučiamės gerai, saugiai. Kuo daugiau nuoširdžiai šypsomės ir juokiamės, tuo geriau jaučiamės. Šypsena ir juokas lengvai įtraukia šalia esančius žmones. Kai šypsomės mes, šypsosi mums. Taip sukuriame jaukią aplinką draugystei. O juokas drauge su kitais – pats geriausias draugystės kūrėjas, nes jis išsklaido bet kokią įtampą ir apjungia besijuokiančius.
· Pasakykite žmogui, su kuriuo norite susidraugauti komplimentą, pagirkite - žmogus žinos, kad pastebite, vertinate jo sugebėjimus, mėgstate jį/ją, palaikote. Kiekvienam žmogui bet kuriame amžiuje yra gera girdėti gražius žodžius apie save. Svarbus dalykas – tie gražūs žodžiai turi būti pelnyti, pasakyti nuoširdžiai. Bet koks bandymas dirbtinai įsiteigti sukelia priešingą reakciją – atstūmimą. Tačiau jei skiriame nors truputį dėmesio kitam žmogui, tikrai atrasime ką malonaus jam pasakyti nuoširdžiai. Įdomus dalykas, kad iš tikrų, patikrintų draugų mes daug lengviau priimame ir kritiką, kai ji konstruktyvi, apie kažkokį konkretų poelgį. Kai draugas pastabą pasako ramiai, stengdamasis neįžeisti, o padėti, mūsų noras pasitaisyti būna labai stiprus. Tai draugystę padaro dar tvirtesne.
· Gerai draugystei kurti ir išlaikyti klauskite draugų klausimų ir įdėmiai klausykite atsakymų. Taip parodote savo nuoširdų domėjimąsi ir norą sužinoti daugiau. Dažnam norisi pačiam daugiau kalbėti, pasakoti, patarti. Jei problema, kuria dalinasi draugas, pačiam atrodo paprasta, nes pats su tokia problema nesusidūrei, gali kilti noras ją sumenkinti. Tuomet draugas nustoja dalintis tuo, kas jam tikrai rūpi. Kai tema abiem įdomi, yra noras kalbėti nutraukiant vienam kitą ir net neklausant, ką sako kitas, nes labai norisi pasisakyti pačiam, parodyti savo išmanymą. Tačiau tvirtai draugystei kurti labai svarbu mokėti klausyti ir tikrai girdėti, ką sako draugas. Tai tiek pat svarbu, kaip ir mokėti pačiam kalbėti, dalintis. Kai kitą kartą susitikus paklausite draugo apie tai, ką jis praeitą kartą pasakojo, kuo dalinosi, pasiteirausite kaip jam sekasi, parodysite, kad jis/ji tikrai jums rūpi. Tokia draugystė išlieka ilgai.
Paprasta? Nuoširdžiai taikykime kasdien ir džiaukimės draugyste!